BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Gražios mintys’ kategorija

Parastas tekstas kaip ir paprastos mintys

2009-10-11

Paprastas gyvenimas ir paprasti likimai,
bet kažkodėl
nei vienas žmogus nesijaučia
laimingas , nors turėtų.

Kodėl?

Iškila tik vienas nereikšmingas klausimas į
kurį nulis atsakymų
ir minčių.
Tik apskritai pamąsčius galvoje
kažkokios raizgalynės ir daugybė neatsakytų klausimų , teorijų ir jausmų , kurie nieko verti pasidaro tada kaip žmogus neturi
su kuo jų pasidalinti ir juos išreikšti taip kaip jam atrodo
geriausia.

Kodėl?

Ir vėl tas klausimas … Ir vėl sukasi aplinkui viskas, net nežinai kaip elgtis ir kaip kovoti. Bet geriausia niekada nepasiduoti ir
lipti aukštyn tais laipteliais kurie tau yra skirti.

Nesvarbu,
kad neturi su kuo pasidalinti gražiausiomis akimirkomis, nesvarbu ,
kad gyveni sau , o ne dėl kitų. Svarbu , kad gyvendamas jauti malonumą , kurio
niekada nejaus kiti už tave…

Rodyk draugams

Paprastos mintys, kurios visiškai nieko nereiškia

2009-10-11

Niekada nepasižymėjau optimizmu ir gera nuotaika. Tai mane aplanko taip retai, kaip ir mėnulį jo užtemimas. Nenoriu vien būti linksma ir laiminga, nes tada nieko gero nebūna. Aišku, skrajoju padebesiais, kikenu iš menkniekių, bet tai nieko nereiškia, jei mano širdis vis tiek liūdi. Kūrybai reikia skausmo ir išgyvenimų, kad iš to galėtų iškilti gražiausi jausmai ir kūriniai. Mėgstu rašyti ne apie kažkokią gamtą, kurią milijonus kartų apkalbėjo visokiausi Maironiai ir kiti tipo didieji mąstytojai. Mėgstu rašyti apie jausmus ir apie žmones, kurie išgyvena sunkiausius gyvenimo momentus. Ką žinau, gal kada pavyktų parašyti ir kokią komediją, bet tada gautųsi visiška nesąmonė, kadangi humoras - ne mano sritis. Norėčiau kurti kažką to, ką žmonės galėtų skaityti ir jie skrajotų ties minčių bedugnės ribos. Norėčiau, kad mano kūrybą vertintų taip pat, kaip vertina Heroino kūrėją. Bet nemanau, kad tokiai kaip man, šešiolikmetei, kadanors pasiseks sukurti kažką tokio didžio, nes tam reikia išgyvenimų. Dabar viskas ramu, todėl nebeturiu jokių įkvėpimo šaltinių. Turbūt reikia daugiau domėtis broliais ir seserimis vėžiais. Juk mūsų kūryba tokia bendra…

Rodyk draugams

Noriu užbaigti, bet negaliu

2009-10-11

Ir kas mus vis dar laiko kartu, kodėl mes negalim visko užbaigti, kodėl mūsų keliai vėl susikirto. Juk turėjo viskas ir užsibaigti tą lapkritį. O čia vėl gyvenimas mus suvedė. Vėl mūsų žvilgsniai susitiko. Vėl buvom taip arti vienas kito. Ir taip karts nuo karto. Mes atsiduriam vienas šalia kito. Bet nebekartu, mes nesam pora, mes gyvenam savo gyvenimus, tik pavargę nuo vienatvės vėl susitinkame. Bet kam? Juk tai tik skaudina mus abu. Juk mums nėra ateities. Aš tą žinau. Tu irgi tą žinai, bet nei vienas nepadedam taško. Kodėl?

Žinai, jei atvirai - netgi bijau viską užbaigti. Bijau, kad nebus Tavęs šalia. Bet bijau ir savo jausmų, kurie dar rusena, bijau pripažinti tai ne tik sau, bet ir duoti tau suprasti, kas dedasi mano širdyje, nes bijau jog tai padarius viską sugriausiu. Neliks nieko. Tik didelė tuštuma.

Rodyk draugams

Kas yra meilė?

2009-10-11

- Mamyte, o kas yra meilė?,- paklausė mergaitė savo mamos prie kasos parduotuvėje. Mama tiesiog pasimetė ir nieko neatsakė.

Visa tai aš girdėjau. Iš tikrųjų susimąsčiau ir pagalvojau, jog tikriausiai net ir aš nežinau kas yra ta meilė. Visi atrodo ją patyrė, ir iš įvairių girdėtų kalbų apie meilę, susidariau įspūdį, kad meilė tai: viena siela dviejuose kūnuose, kad meilė nuteikia kaip saulės spindulys po lietaus, kad meilė moko žiūrėti viena kryptimi, kad meilė niekada nebūna rami, ir kad meilė nenumaldomas troškimas būti nenomaldomai trokštamu. Bet man tai nieko nepaaiškina… :)

Viskas, ką aš žinau apie meilę yra tai, kad ji yra. :) Ir man to užtenka!

Rodyk draugams