BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Laiškas Jam

2009-10-14 parašė gretos0eilerasciai

Brangusis mano. Ar ne mano?
Nesvarbu. Ne tame esmė.
Dievinu Tave.
Kad ir koks kartais blogas bebūtum.
Kad ir kaip kartais mane bervini.
Kad ir nemyli manęs.
Nebe…
Norėčiau daug ką dėl Tavęs padaryti.
Norėčiau būti šalia Tavęs. Su Tavim. Tik Tavo.
Kartais pagalvoju, kokia aš egoistiška.
Noriu būti su Tavim tik dėl naudos.
Tik dėl savęs.
Tik todėl, kad ir Tu mane permatai kaiurai, pažįsti mane, perpranti mane iš pusės žodžio.
Žinau, kad su Tavim būčiau laiminga.
Ne dieną, ne dvi, bet visada.
Bet… ar Tu būtum laimingas?
Žinodamas, kad esu su Tavim?
Abejoju.
Nes Tau to neužtektų.
Tau rne to reikia.
Ne tokios, kaip aš.
Pamačius Tave širdis sudreba.
Bet nežinau, ar iš baimės, ar iš laimės.
Tiesa, bijau tavęs.
Bet tuo pačiu ir trokštu priklausyti tik Tau.
Tau tai nesuvokiama.
Tu, matyt, niekada manęs nesuprasi, nes aš ir pati nelabai save suprantu…
Myliu Tave, kai man skambini.
Nors ir žinai, kad tylėsiu, kad padėsiu ragelį, kad suerzinsiu ar dar ką padarysiu. Bet vistiek skambini. Tu nuostabus.
Myliu tave, kai mane kamantinėji.
Kai klausi, nors ir žinai, kad nepasakysiu. Tada supyksti.
Bet ilgai nepyksti, nes Tu nemoki pykti.
Myliu šią Tavo savybę. Tu nuostabus.
Myliu Tave, kai į mane žiūri.
Nors sakau, kad man tai nepatinka, kad nekenčiu, kai į mane kas nors žiūri.
Bet Tavo žvilgsnis kitoks.
O tos mėlynos akys! Tu nuostabus.
Myliu tave, kai amne apkabini, kai nori mane sulaikyti.
Spyriojuosi, vaidindama, kad man tai nepatinka.
O iš tiesų, dievinu Tavo kvepalus.
Tavo prisilietimus, Tavo apkabinimus.
Kad ir kaip retai tai bedarytum.
Myliu Tave, kai mane sutikdamas kartais pasisveikini. O aš nieko neatsakau.
Myliu Tave, kai susierzini dėl mano pasakytų žodžių.
Ir išvadini kvaila.
Ne, aš nepykstu…
Tai Tu turėtum ant manęs pykti dėl visko, ką darau.
Atsiprašau. Nuoširdžiausiai.
dažnai pasižadu, kad pasikeisiu, kad viskas bus kitaip…
Tu sakai, kad aš nenoriu pasikeisti, bet tai netiesa.
Aš noriu to, noriu, kad Tu būtum laimingas, kai su manim bendrauji, o ne kad nuolatos ginčytumėmės.
Bet negaliu pasikeisti taip staiga…
Nors laukei trejus metus…
Kantrus buvai…
Ir baigėsi, matyt, Tavo kantrybė.
Trokštu, kad apkabintum ir pasakytum… :
- Ne zuiki, viskas gerai. Myliu Tave.
Bet žinau, kad to nebus.
nes nemyli.
Nes išvažiuosi.
Ne spaliksi.
Nes aš pati dėl visko kalta.
Gal galėčiau viską ištaisyti?
Ir žinau, kad Tu šių žodžių nepamatysi.
Nebent pati tai Tau pasakyčiau į akis.
Arba duočiau nuorodą kada nors susierzinusi.
Bet kažin ar tai ką nors pakiestų…
Myliu. Ir nesvarbu, kad nerašai.
Svarbu, Tau gerai.

Rodyk draugams

Kodėl išėjai ?

2009-10-14 parašė gretos0eilerasciai

Kodel išejai ?
Taip tyliai, nieko nepasakes ir neatsisveikines.
Išejei nepasakes kodel išeini.
Kodel išeini ir palieki viena.
Mano širdis šaukia iš skausmo Tau, kad grižtum, kad nepakiktum manes.
Man reikia Taves…
Bet lupos tyli, aš nepajegiu ištarti ne vieno žodžio.
Aš žinau, kad Tu negriši, bet vis dar viliuosi, kad galbut kada nors…
Bet grižtu iš savo iliuziju pasaulio i realybe ir suvokiu, kad jau niekada…
Tu niekada nežinosi, kaip man skauda…
Tu niekada nematysi mano ašaru.
ir gerai, aš nenoriu, kad Tu matytum mano skausma. tai mano skausmas, mano vienos.!!
Žinau pamates mane tokia imtumei gailetis manes, o aš to nenoriu.
Nenoriu, kad gailetum manes.
Aš privalau buti stipri.
Žinai vis prisimenu tave.
Tavo šypsena, akis, balsa, žodžius.
Tavo žodžiai, ech aš šventai jais tikejau maniau, kad tai, ka sakai, yra tiesa.
Deja.
Bet aciu tau nors už tai, kad leidai man pasijusti laiminga.
Aš niekada Taves nepamiršiu…

Rodyk draugams

Parastas tekstas kaip ir paprastos mintys

2009-10-11 parašė gretos0eilerasciai

Paprastas gyvenimas ir paprasti likimai,
bet kažkodėl
nei vienas žmogus nesijaučia
laimingas , nors turėtų.

Kodėl?

Iškila tik vienas nereikšmingas klausimas į
kurį nulis atsakymų
ir minčių.
Tik apskritai pamąsčius galvoje
kažkokios raizgalynės ir daugybė neatsakytų klausimų , teorijų ir jausmų , kurie nieko verti pasidaro tada kaip žmogus neturi
su kuo jų pasidalinti ir juos išreikšti taip kaip jam atrodo
geriausia.

Kodėl?

Ir vėl tas klausimas … Ir vėl sukasi aplinkui viskas, net nežinai kaip elgtis ir kaip kovoti. Bet geriausia niekada nepasiduoti ir
lipti aukštyn tais laipteliais kurie tau yra skirti.

Nesvarbu,
kad neturi su kuo pasidalinti gražiausiomis akimirkomis, nesvarbu ,
kad gyveni sau , o ne dėl kitų. Svarbu , kad gyvendamas jauti malonumą , kurio
niekada nejaus kiti už tave…

Rodyk draugams

Paprastos mintys, kurios visiškai nieko nereiškia

2009-10-11 parašė gretos0eilerasciai

Niekada nepasižymėjau optimizmu ir gera nuotaika. Tai mane aplanko taip retai, kaip ir mėnulį jo užtemimas. Nenoriu vien būti linksma ir laiminga, nes tada nieko gero nebūna. Aišku, skrajoju padebesiais, kikenu iš menkniekių, bet tai nieko nereiškia, jei mano širdis vis tiek liūdi. Kūrybai reikia skausmo ir išgyvenimų, kad iš to galėtų iškilti gražiausi jausmai ir kūriniai. Mėgstu rašyti ne apie kažkokią gamtą, kurią milijonus kartų apkalbėjo visokiausi Maironiai ir kiti tipo didieji mąstytojai. Mėgstu rašyti apie jausmus ir apie žmones, kurie išgyvena sunkiausius gyvenimo momentus. Ką žinau, gal kada pavyktų parašyti ir kokią komediją, bet tada gautųsi visiška nesąmonė, kadangi humoras - ne mano sritis. Norėčiau kurti kažką to, ką žmonės galėtų skaityti ir jie skrajotų ties minčių bedugnės ribos. Norėčiau, kad mano kūrybą vertintų taip pat, kaip vertina Heroino kūrėją. Bet nemanau, kad tokiai kaip man, šešiolikmetei, kadanors pasiseks sukurti kažką tokio didžio, nes tam reikia išgyvenimų. Dabar viskas ramu, todėl nebeturiu jokių įkvėpimo šaltinių. Turbūt reikia daugiau domėtis broliais ir seserimis vėžiais. Juk mūsų kūryba tokia bendra…

Rodyk draugams

Noriu užbaigti, bet negaliu

2009-10-11 parašė gretos0eilerasciai

Ir kas mus vis dar laiko kartu, kodėl mes negalim visko užbaigti, kodėl mūsų keliai vėl susikirto. Juk turėjo viskas ir užsibaigti tą lapkritį. O čia vėl gyvenimas mus suvedė. Vėl mūsų žvilgsniai susitiko. Vėl buvom taip arti vienas kito. Ir taip karts nuo karto. Mes atsiduriam vienas šalia kito. Bet nebekartu, mes nesam pora, mes gyvenam savo gyvenimus, tik pavargę nuo vienatvės vėl susitinkame. Bet kam? Juk tai tik skaudina mus abu. Juk mums nėra ateities. Aš tą žinau. Tu irgi tą žinai, bet nei vienas nepadedam taško. Kodėl?

Žinai, jei atvirai - netgi bijau viską užbaigti. Bijau, kad nebus Tavęs šalia. Bet bijau ir savo jausmų, kurie dar rusena, bijau pripažinti tai ne tik sau, bet ir duoti tau suprasti, kas dedasi mano širdyje, nes bijau jog tai padarius viską sugriausiu. Neliks nieko. Tik didelė tuštuma.

Rodyk draugams

Myliu Tave ir mylėsiu amžinai

2009-10-11 parašė gretos0eilerasciai

Myliu tave ir mylėsiu amžinai..
Bet tu manes ne..
Todel geriau neskaudink manęs,ir išeik..
Geriau palik mane vieną,bet prašau tavęs
Nmeluok daugiau..
O aš tave mylesiu toliau..

Rodyk draugams

Neišdrįsiu . . .

2009-10-11 parašė gretos0eilerasciai

Aš tave myliu,


Bet tu to nežinai,


Nes aš tau to nesakiau,


Ir nesakysiu,


Nes neišdrysiu..


Bet mylėsiu amžinai tave..

Rodyk draugams

Kas yra meilė?

2009-10-11 parašė gretos0eilerasciai

- Mamyte, o kas yra meilė?,- paklausė mergaitė savo mamos prie kasos parduotuvėje. Mama tiesiog pasimetė ir nieko neatsakė.

Visa tai aš girdėjau. Iš tikrųjų susimąsčiau ir pagalvojau, jog tikriausiai net ir aš nežinau kas yra ta meilė. Visi atrodo ją patyrė, ir iš įvairių girdėtų kalbų apie meilę, susidariau įspūdį, kad meilė tai: viena siela dviejuose kūnuose, kad meilė nuteikia kaip saulės spindulys po lietaus, kad meilė moko žiūrėti viena kryptimi, kad meilė niekada nebūna rami, ir kad meilė nenumaldomas troškimas būti nenomaldomai trokštamu. Bet man tai nieko nepaaiškina… :)

Viskas, ką aš žinau apie meilę yra tai, kad ji yra. :) Ir man to užtenka!

Rodyk draugams